išprašyti

išprašyti
išprašýti 1. tr., intr. Q53, R, K labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką Srv. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai Lk. Led išprãšė, kad operaciją darytų Rm. Išprãšė, paliko dirbti Rdn. Pirklys išprašė jų palaukti lig rytdienos J.Balč. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Ubagas ... turi žebravoti, ... jeib kur kąsnį duonos išprašytų BPII199. Prašydamas ataušinimo, nė šlakelį vandinio negali išprašyti BPII196. ^ Par bergždžią kumelę kumelioko negi išprašýsi (iš neturinčio nieko negausi) Krd. Ot moka prašyt: gali išprašýt iš bergždžios karvės teliuką! Kb. Jis ir iš gyvatės vaiką išprašytų Šd. Per geležinę kumelę pieno išprašytum, ė per jum žodžio nemožna [ištraukti] Vdš. | refl. tr., intr. K, Vlkv, Vž: Tada žmogus išsiprašė vienos mylistos (malonės) BsPII324. 2. refl. labai prašant prikalbinti, kad leistų išvykti: Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų J.Jabl. Saulius mielai pasižadėjo išsiprašyti iš namų Vaižg. Bet jis vis tiek išsiprãšė tėvo, kad ir jį leistų Vv. Išsiprašiau išsimeldžiau kieman an vienos dienelės (d.) Ml. Kol išsiprašė [paleidžiamas], policijantai gerai par ausis išpėrė Šts. ║ refl. pasiprašyti: Kūdikis išsiprašo laukan (tuštintis) N. ^ Viską išmano, tik lauka[n] neišsiprašo LTR(Erž). 3. tr. prikalbinti išeiti: Mėgino gražiuoju išprašyti nekviestuosius svečius rš. ^ Nevyk Dievo į medį: kai įvysi, nė su pyragu neišprašysi LTR(Lnkv). 4. tr. N išvaryti: Tokį, kai tik įėjo, reikėjo išprašýt už durų Srv. Atėjot neprašyti – išeikit išprašyti A.Vien. \ prašyti; apiprašyti; atprašyti; daprašyti; įprašyti; išprašyti; nuprašyti; paprašyti; papaprašyti; parprašyti; perprašyti; praprašyti; priprašyti; papriprašyti; suprašyti; užprašyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • išprašyti — išprašýti vksm. Àš išprašiaũ iš draũgo mán labai̇̃ reikali̇̀ngą knỹgą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atmelsti — atmel̃sti, atmel̃džia, àtmeldė 1. tr. N išprašyti atleidimą, atsiprašyti, permaldauti: Ne vienas žmogus mane [kerštaujantį] neatmels CI3. Atmeldė savo dangišką tėvą, kad nekoravotų brš. | refl. tr., intr.: Vaikas motynos atsimeldė prš. Keliuose… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmelsti — išmel̃sti, išmel̃džia, ìšmeldė 1. tr., intr. SD383, K išprašyti: Motutė išmeldė tetušį, kad važiuotų prie daktaro Žem. Ìšmeldžiau tą daiktą nuo (iš) jojo J. Ìšmeldė atėjęs paskutinį kirvį Al. Tas … veikiai nu kiekvieno ko tikt norįs galėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbliauti — 1. intr. bliaunant išbėgti ar išeiti: Avys išbliovė į ganyklą Grg. 2. tr. bliaunant išprašyti: ^ Viena avis del visų išbliauna Vdžg. 3. intr. išgalėti bliauti: Veršis išbliauna kaip jautis Pn. Tas veršis bliovė, paskui užkimo ir pradėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrėkti — 1 išrė̃kti, ia (ìšrėkia), ìšrėkė 1. intr. rėkiant išeiti: Visi vaikai ìšrėkė, išlėkė į upę Ėr. 2. intr. DŽ1, Krsn pajėgti rėkti: Tai kas, kad anas išrėkia, svarbu, kad [daina] gražiai skambėtų Sug. Aš jau neìšrėkiu [, vilką pamačiusi] Rud. ^… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvobyti — ×išvõbyti tr. Š, Rtr, KŽ; Q254,257, N 1. Ppl, Ktk vyliumi, gudrumu išprašyti, įtikinti išeiti: Aš vos išvõbijau žmogų girtą iš karčemos J. Šiandiej lig vidunakčiu reikė laukt, kol išvõbijau [iš alaus] Slm. Kaimynas išvõbijo, kad važiuojam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuprašyti — 1. tr. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti LTR(Plv). Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip Blv. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suprašyti — tr. K 1. H sukviesti: Tu visą sodžių gali talkon suprašyt Lp. Vakare parvažiuoja vyras, svečius suprãšęs Škn. Eita prašytojai svečius suprašyti Jdr. Suprãšo brolius, pamergius Dg. Veseliodavo ben keturias dienas, daug žmonių suprašydavo Antz.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apiprašyti — 1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn. 2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiau kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts. prašyti; apiprašyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmaldyti — 2 atmaldyti tr. 1. N, Š išprašyti, išmaldauti: Aš vos atmaldžiaũ ataduoti, t. y. atprašiau J. 2. KI3 atsiprašyti, permaldauti. | refl.: Kurs neduodas atsimaldyti KII281. maldyti; apmaldyti; atmaldyti; išmaldyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”